Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2017-04-01

Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius.

Suprantama, kad daug kam netikėta buvo jau vien jo forma – šalia visiems žinomo ir įprasto mašinraštinio Vasario 16-osios akto egzemplioriaus atsiranda rankraštinis egzempliorius. Tai, žinoma, neliko nepastebėta ir jau susilaukė interpretacijų – nuo nemokšiško Alfredo Bumblausko pareiškimo, kad tai esąs tik „posėdžio protokolas ir viskas“, iki gan racionalaus Raimundo Lopatos pastebėjimo, kad surasto rankraščio ypatybės rodo, jog tai yra „originalų originalas“. R. Lopatos argumentai verti dėmesio: „Pirma, Lietuvos Taryba visuomet turėjo problemų su mašininkėmis, todėl dažnai rašydavo ranka, mašininkės kartais ateidavo, bet protokolavimas buvo labai prastas. Antra, kai matome mašinėle spaustą originalą, tai spausdinant buvo daromos klaidos. Tuomet būdavo taisoma ranka. Pavyzdžiui, buvo spausdintame variante buvo praleistas žodis „kaipo“. O pagal ką taisė? Pagal ranka parašytą tekstą“.

Vasario 16-osios akto originalas
lietuvių kalba
Visų pirma, reikėtų atsakyti į klausimą, kam skirti L. Mažylio surasti egzemplioriai? Saugojimo vieta Vokietijoje, o taip pat ir greta byloje esantis egzempliorius vokiečių kalba, tarsi neleistų abejoti, kad šis akto egzempliorius skirtas Vokietijos vyriausybei, kuri yra vienas iš pačiame akte nurodytų šio dokumento adresatų. Tačiau atidžiau pažiūrėję, matome, kad vieta, kuri akte buvo palikta valstybės pavadinimui įrašyti, šiuose egzemplioriuose kažkodėl palikta tuščia. Kaip tai galima paaiškinti?

Visų pirma atkreipkime dėmesį į tai, kas buvo šio akto adresatai. Jie nurodyti mažiausia trys: Lietuvos Taryba kreipiasi į „Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes“, nors trečiasis, konkrečiai neįvardytas adresatas („kitų valstybių vyriausybės“) iš tiesų gali išplėsti potencialių adresatų skaičių ir iki didesnio skaičiaus.

Antra, reikia atsakyti į klausimą, su kokių valstybių vyriausybėmis Lietuvos Taryba 1918 m. vasarį galėjo palaikyti kokius nors santykius? Atsakymas paprastas, bet jo reikia neišleisti iš akių – žinoma, tik su Vokietijos. Lietuva tuo metu buvo visiškai kontroliuojama vokiečių okupacinės valdžios, be kurios leidimo Lietuvos Taryba ne tik su kokiomis nors užsienio valstybėmis, bet ir su Lietuvos provincija negalėjo palaikyti ryšio.

Iš to seka paprasta išvada: visi Vasario 16-osios akte nurodyti adresatai, kiek jų bebūtų, šį aktą galėjo gauti tik per Vokietijos vyriausybę. Todėl ir egzemplioriai, skirti visiems potencialiems adresatams, turėjo būti perduoti Vokietijai, kuri toliau galėjo su jais elgtis savo nuožiūra – perduoti juos kam nors arba neperduoti.

Tuo metu Vokietija vedė derybas su neseniai valdžią užgrobusia bolševikine Rusijos vyriausybe dėl Bresto taikos, kuri buvo sudaryta 1918 m. kovo 3 d. Jeigu Rusijai skirtą egzempliorių Vokietija iš tiesų perdavė Rusijai, tai galėjo padaryti būtent šių derybų metu. Tokiu atveju jis galėtų būti saugomas kartu su Bresto taikos derybų dokumentais. Bet Vokietija galėjo to ir nepadaryti, nes ir pati apsisprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tik kovo 23 d., ir tai ne Vasario 16-osios, o 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos nutarimo pagrindu.

Visgi, abejotina, ar Berlyne rastieji Vasario 16-osios akto egzemplioriai yra skirti Rusijai, nes juose neįrašytas ir Rusijos pavadinimas. Be to, tikėtina, kad Rusijai galėjo būti parengta ir rusiška šio akto versija, nes rusų kalba tikrai nesudarė problemų Lietuvos Tarybos nariams. Tad rastieji egzemplioriai galėjo būti skirti įteikti kuriai nors iš „kitų valstybių vyriausybių“, jei Vokietijai pasirodytų reikalinga juos kam nors dar įteikti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į rastųjų egzempliorių fizinę būklę. Jie buvo sulankstyti, o lietuviškasis egzempliorius dar ir pastebimai apsitrynęs per sulenkimo linijas. Vargu, ar taip apsitrinti dokumentas galėjo vien tik perdavimo Vokietijos vyriausybei metu. Greičiausiai jis buvo nemažai vežiojamas Vokietijos diplomatų portfeliuose po įvairias derybas, kuriose galėjo iškilti Lietuvos statuso klausimas. Tai buvo koziris, kurį galima, esant reikalui, ištraukti ir parodyti kaip Lietuvos apsisprendimo įrodymą.

Lietuvos nepriklausomybės akto
ekzempliorius, saugotas Lietuvoje
(dingęs). Publikacija A. Šapokos
redaguotoje Lietuvos istorijoje (1936)
Pabaigai grįžkime prie R. Lopatos minties, kad atrastasis egzempliorius gali būti pirmasis originalas, kurio pagrindu paskui buvo parengti mašinėle spausdinti egzemplioriai. Iš tiesų žinomoje Vasario 16-osios akto mašinraštinėje versijoje, be ranka įterpto spausdinant praleisto žodžio „kaipo“, yra ir daugiau klaidų, kurių nėra rankraštiniame variante (akto egzempliorių palyginimą žr. čia).

Frazėje „kitų valstybių vyriausybes“ mašinraštiniame variante žodis „vyriausybes“ klaidingai parašytas su raide „ė“ („vyriausybės“), frazėje „kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas“ žodis „greičiau“ mašinraštyje parašytas „graičiau“. Be to, žinome, kad Lietuvos Tarybos nariai pasirašinėjo abėcėlės tvarka, bet signatarai Jurgis Šaulys ir Kazimieras Šaulys mašinraštiniame egzemplioriuje pasirašė pažeisdami abėcėlės tvarką (Kazimieras prieš Jurgį). Tačiau nei dabar atrastame rankraštiniame variante, nei „Lietuvos aide“ vasario 19 d. skelbtame akto tekste ši tvarka nėra pažeista. Taip pat galima pastebėti, kad mašinraštiniame variante pilnai ar dalinai išskleistos dvi santrumpos, buvusios Lietuvių Vilniaus konferencijos datoje („rugsėjo m. 18-23 d. 1917 m.“ pakeista į „rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais“). Pastaroji skirtybė, skirtingai nei prieš tai aptartos, gal kiek „pagerina“ tekstą, bet klaidų buvimas mašinraštyje ir jų nebuvimas rankraštyje iš tiesų leidžia galvoti, kad prieš mus – ir pirminis, ir šiaip kokybiškesnis Vasario 16-osios akto egzempliorius.

Vasario 16-osios akto originalas
vokiečių kalba
Viena iš L. Mažylio atradimo naujovių – Vasario 16-osios akto vokiškosios versijos suradimas. Bene įdomiausias joje yra Mykolo Biržiškos parašas. Abiejuose žinomuose lietuviškuose egzemplioriuose signataras pasirašė kaip „M. Biržiška“, tuo tarpu vokiškame – „M. v. Biržiška“. Raidė „v.“ – žodžio „von“ („iš“) santrumpa – yra būdinga kilmingųjų asmenų pavardėms, tad M. Biržiška čia paliko užuominą apie savo bajorišką kilmę. Beje, vokiškojo akto signatarų sąraše irgi yra įvykusi ir viena abėcėlinę tvarką pažeidžianti „rokiruotė“ (A. Stulginskis pasirašė prieš J. Staugaitį), o signataras Jonas Vileišis tik šiame egzemplioriuje pasirašė pilnu vardu. Pats vokiškojo akto tekstas gan tiksliai atitinka lietuviškąjį, tik galima pastebėti, kad vietoje, kurioje kalbama apie „Lietuvos valstybės pamatus“, vietoj lauktino žodžio „Lietuvos“ („litauischen“) parašytas žodis „šios“ („dieses“). Taip pat įdomu, kad pati Lietuvos Taryba šiame dokumente save įvardija lietuvišku žodžiu („Taryba“), ir tik pirmą kartą minint šį terminą skliausteliuose nurodomas vokiškas atitikmuo („Landesrat“), nors, pavyzdžiui, 1917 m. gruodžio 11 d. akte buvo tik pastarasis terminas.

Visa tai, kas pasakyta, leidžia manyti, kad Vokietijos archyvuose gali būti išlikę ir dar keli Lietuvos nepriklausomybės akto egzemplioriai. Galbūt ir Rusijai skirto egzemplioriaus (lietuvių ir, galimai, rusų kalba) reikia ieškoti ne Rusijoje, o Vokietijoje. Taip pat ir Vokietijai skirtas egzempliorius (su įrašytu Vokietijos vardu) greičiausiai dar nėra surastas.

žymės: , , , ,

2017-02-18

Įdomioji istorija su A. Tapinu

Žymus pinigų kartos atstovas Andrius Tapinas garsina Lietuvą ne tik antitrampiniais klipais, bet ir originaliai pristatydamas Lietuvos istoriją. Neseniai pastebėjau jo 2015 m. pamokėlę ukrainiečiams, kurioje vos į dvi minutes tilpo atradimų, vertų mažiausiai dviejų disertacijų:

1) Baltijos šalys (skirtingai nei kokia Ukraina...) niekada nebuvo Rusijos imperijos dalimi!

2) Baltijos šalys (t.y. Lietuva, Latvija ir Estija) visada buvo arba LDK, arba "Lenkijos ir Lietuvos Karalystės" dalimi.

3) XIII a. (!) Gediminas įkūrė Vilnių ir parašė laišką, kad Lietuva nori būti Europos dalimi. (Tai būtent tuo laišku pasirėmusios JAV 1991 m. pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir parėmė Lietuvos narystę NATO.)

4) Tuo tarpu Ukraina ir Baltarusija (skirtingai nei Latvija ir Estija, suprantama) nebuvo LDK ar "Lenkijos ir Lietuvos Karalystės" dalimi, o visada turėjo glaudžiai su Rusija susijusius politikus.

Va iš čia - ir visos jų bėdos...

Mokykitės istorijos, neišmanėliai... Ir #LaikykitėsTen.


2016-12-13

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje?

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Kodėl jis netapo šventuoju ir Prūsijos christianizacijos simboliu? Kaip Vokiečių ordinas monopolizavo Pabaltijo kryžiaus karus? Kaip lenkai suprato padarę klaidą ir tapo lietuvių sąjungininkais kovoje prieš kryžiuočius?

Šiuos ir kitus klausimus Alko studijoje aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila.



2016-12-02

„Aktualioji istorija“: pirmosios 15 laidų

1. Kas yra „juodoji archeologija“? (I)

Alkas.lt: 2016 08 01
Init TV: 2016 09 24

Alko radijuje pradedama nauja laida „Aktualioji istorija“ bus skirta tiems istorijos siužetams, kurie aktualūs šiuolaikinei visuomenei – nuo istorijos ir kultūros paveldui neabejingų piliečių iki egzaminams besiruošiančių abiturientų. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.
Pirmojoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje restauratorius, gidas ir buvęs muziejininkas bei kolekcininkas Saulius Poderis pasakoja, kas yra „juodoji archeologija“, kaip veikia juodieji archeologai ir svarsto, kodėl taip ilgai kova su jais buvo neefektyvi. Pašnekovas, kaip buvęs kolekcininkas, yra asmeniškai susidūręs su šiuo reiškiniu bei atsakingų institucijų abejingumu viešai vykstančiai prekybai archeologiniais radiniais.


2. Kas yra „juodoji archeologija“? (II)

Alkas.lt: 2016 08 02
Init TV: 2016 09 25

Antroji „Aktualiosios istorijos“ laida tęsia pirmojoje laidoje pradėtą „juodosios archeologijos“ temą. Laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas toliau kalbasi su laidos svečiu restauratoriumi ir buvusiu kolekcininku Sauliumi Poderiu apie „juodąją archeologiją“ ir prekybą praeitimi.
Pašnekovas pasakoja, kaip prekiaujama nelegaliai iškastais archeologiniais radiniais, kur yra jų rinka, pateikia informacijos apie šios prekybos mastus užsienio šalyse. Pašnekovas taip pat pasakoja apie liūdną savo, kaip buvusio kolekcininko, patirtį ir įspėja, kad, bandydami išpirkti ir grąžinti į Lietuvą į užsienį išvežtus ir ten viešai pardavinėjamus baltiškus radinius, rizikuotumėte tapti nusikaltėliu Lietuvoje.


3. Kaip išplito krikščionybė Europoje?
Alkas.lt: 2016 08 09
Init TV: 2016 10 01

„Aktualioji istorija“ pradeda moksleiviams aktualių laidų ciklą, kurio klausimus padiktavo istorijos egzaminų programa. Tai – istorijos pažinimo pagrindai, kuriuos verta žinoti ir kiekvienam sąmoningam Lietuvos piliečiui.
Su Alko radijo svečiu Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studentams skirto vadovėlio „Vakarų Europos Vidurinių amžių istorijos paskaitos“ (2011) autoriumi Dariumi Alekna kalbamės apie krikščionybės pradžią, jos plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, visų pirma Europoje, germanų genčių tarpe, iki VIII amžiaus. Kaip tuo laikotarpiu kito pati krikščionybė, su kokiomis problemomis ji susidūrė? Ar ji tiktai plėtėsi, ar buvo ir vietų, iš kurių ji atsitraukė?
Laida veda istorikas Tomas Baranauskas.


4. Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia

Alkas.lt: 2016 08 11
Init TV: 2016 10 08

Laidoje „Aktualioji istorija“ – dar viena tema, kuri turėtų būti tiek istorijos besimokantiems moksleiviams, tiek ir plačiajai istorija besidominčiai visuomenei. Kokią įtaką Katalikų bažnyčia darė Vakarų Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui? Koks buvo bažnytinės administracijos vaidmuo valstybės struktūroje?
Kas pasikeitė po XI a. vidurio reformų? Ar Katalikų bažnyčiai būdingas išskirtinis karingumas? Kaip buvo ateita iki pirmojo kryžiaus žygio idėjos, kokie buvo šio žygio tikslai ir padariniai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Darius Alekna.


5. Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas

Alkas.lt: 2016 08 12
Init TV: 2016 10 15

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame temų ciklą, padiktuotą istorijos egzaminų programos. Su laidos svečiu, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna aptariame antrąjį krikščionybės plėtros etapą – slavų christanizaciją. Misionierių Kirilo ir Metodijaus dėka IX a. prie Europos liturginių kalbų, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamos tik lotynų ir graikų kalbos, prisideda slavų kalba.
Krikščionybė pirmą kartą daro didelį šuolį už buvusių Romos imperijos ribų ir apima jau beveik visą Europą. Pagoniškos lieka tik baltų žemės ir labiausiai į šiaurę nutolę Europos pakraščiai. Kartu europinė krikščionybė 1054 m. skyla į dvi pagrindines šakas – katalikų ir stačiatikių bažnyčias. Ar skilimas buvo neišvengiamas? Kokios jo priežastys? Į šiuos klausimus ieškome atsakymo laidos metu.
Laida veda istorikas Tomas Baranauskas.


6. Ką apie istoriją gali papasakoti gidai?

Alkas.lt: 2016 08 31
Init TV: 2016 10 29

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Ričardu Garuoliu kalbamės apie tai, kokią reikšmę istorijos pripažinimui ir Lietuvos prisistatymui pasauliui turi gidai? Ar gidas – tai profesija? Kodėl tokios profesijos buvimą nori paneigti Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, proteguojantis nelegalius gidus? Ar galima laisvos rinkos kategorijomis vertinti tą poveikį, kurį daro neprofesionalūs ar tiesiog Lietuvos valstybės atžvilgiu priešiškai nusiteikę gidai? Ir kodėl tokie gidai, kaip Valerijus Ivanovas, vedantis ekskursiją prie televizijos bokšto ir pasakojantis savo versiją apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, rinkoje turėtų paklausą?
Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas.


7. Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai?

Alkas.lt: 2016 09 20
Init TV: 2016 11 05

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.
Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko?
Apie tai ir kitus su kryžiaus žygius susijusius klausimus kalbamės su Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna. Laidos vedėjas – Tomas Baranauskas.


8. Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus?

Alkas.lt: 2016 09 27
Init TV: 2016 11 12

Laidos „Aktualioji istorija“ vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas medievistas Darius Alekna aiškinasi, kas yra feodalizmas. Šiandien ši ideologizuota sąvoka paprastai prisimenama, norint įvardyti kokią nors negerovę, o kas tai yra moksline prasme, egzistuoja bent dvi pagrindinės sampratos, akcentuojančios arba valdančiojo elito hierarchiją, arba valstiečių padėtį (marksistinė samprata).
Ir vis dėlto, Dariaus Aleknos manymu, jeigu liberalai daugiau žinotų apie feodalizmą, tikriausiai panorėtų į jį sugrįžti. Kodėl? Atsakymą išgirsite laidoje.


9. Luominė visuomenė – teorija ar realybė?

Alkas.lt: 2016 10 04
Init TV: 2016 11 19

Laida „Aktualioji istorija“ pristato viduramžių teoriją, pagal kurią visuomenė susideda iš trijų luomų – tų, kurie meldžiasi, kurie kariauja ir kurie dirba. Ar ši teorija taikliai aprašo visuomenę? Ar viduramžių luomai tikrai turėjo luomines privilegijas? O gal realias daugelio viduramžių žmonių pareigas ir privilegijas lėmė kiti dalykai, o ne priklausomybė luomui?
Į šiuos klausimus atsakymo ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas dėstytojas Darius Alekna.


10. Kai miestai buvo maži…

Alkas.lt: 2016 10 11
Init TV: 2016 11 26

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise.
Apie viduramžių miestų ypatybes laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Lietuvos edukologijos universiteto istoriku Dariumi Alekna.


11. Ar vienuoliai tik meldėsi?

Alkas.lt: 2016 10 18
Init TV: 2016 12 03

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas.
Kai šiandien ligoninių slaugytojas vadiname „seselėmis“, naudojame tą terminiją, kuri atsirado dar ligonines prižiūrint vienuoliams bei vienuolėms…


12. Ko mokė viduramžių Europos universitetai?

Alkas.lt: 2016 11 08
Init TV: 2016 12 10

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.
Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą?
Šiuos klausimus laidoje „Aktualioji istorija“ nagrinėja laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir istorikas Darius Alekna.


13. Gotika – „barbarų“ architektūra?

Alkas.lt: 2016 11 15
Init TV: 2016 12 17

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?
Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje galima išskirti gotikos bei romaninio stiliaus pastatus, nes tai – ne tiek architektūros raidos etapai, o greta vienas kito gyvavę stiliai.


14. Kaip europiečiai atrado naują pasaulį?

Alkas.lt: 2016 11 22
Init TV: 2016 10 24

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie Didžiųjų geografinių atradimų epochą ir jos ištakas.
Kokį vaidmenį jos pradžiai turėjo kryžiaus žygiai, kovos su islamo pasauliu ir legenda apie toli Rytuose esančią krikščionišką kunigo Jono karalystę? Kokie nuopelnai pasaulio pažinimui priklauso didiesiems viduramžių keliautojams Vilhelmui Rubrukui ir Markui Polui? Ką rado didieji naujųjų amžių atradėjai – Bartolomėjus Diasas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama ir Fernandas Magelanas? Kodėl kelio į Indiją paieškos „pagimdė“ dvi Indijas – Rytų ir Vakarų? Kaip portugalai ir ispanai pasidalijo visą pasaulį? Ar Amerikos atradimas 1492 m. buvo Viduramžių pabaigos ir Naujųjų amžių pradžios gairė?
Šiuos ir kitus klausimus aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas bei Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas istorikas Darius Alekna.


15. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai


Alkas.lt: 2016 11 29
Init TV: 2016 12 31

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?
Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Kodėl Kasiodoras gotų karaliaus Italijoje Teodoriko vardu apie 523–524 rašė laišką aisčiams ir ko siekė aisčių pasiuntiniai? Ar tiesa, kad gotai į šiaurines Juodosios jūros pakrantes atkeliavo iš Vyslos žemupio? Kas jie tokie ir kada pasirodo istorijos šaltiniuose? Koks jų vaidmuo Europos istorijoje?
Šios ir kitos temos nagrinėjamos pokalbio Alko radijo studijoje metu.

2016-03-10

Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis


Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų. Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis... Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį.


Apie savo garbingą kilmę Andrius Užkalnis prabilo naujausiame savo straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“, kuriame riebiai iškeikė žurnalistę Rūtą Janutienę, pavadinusią jį Andrejum Zagornu. Čia pat jis  atskleidė savo šlovingas revoliucines šaknis – jo senelis, pasirodo, buvo žinomas veikėjas. „Toji televizinės kanalizacijos gyventoja žino, kad meluoja: mano gimimo data žinoma, archyvuose gali rasti, kas tą dieną gimė, ir kuo vardu buvo. Maža to, mano ir tėvas, ir senelis turėjo tą pačią pavardę. Senelis, docentas Petras Užkalnis, dėstė Vilniaus Universitete, ir tie duomenys lengvai surandami,“ – nepaliaujamai plūsdamasis savo genealogiją aiškina informacinio amžiaus „klikų generavimo“ meistras.
Daugiau informacijos »

žymės: , ,

2016-02-15

Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį?

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą.

Nesiorientuojantis politiniame deklaracijos kontekste žmogus, skaitydamas deklaracijos punktus, ypač pirmuosius, galėtų pasidžiaugti stiprėjančia santarvės ir ekumenizmo dvasia. „Mes su džiaugsmu susitikome kaip krikščioniško tikėjimo broliai, kurie susitinka vienas su kitu, kad „pasikalbėtų gyvu žodžiu.“ (2 Jn 12), iš širdies į širdį, kad aptartų santykius tarp mūsų Bažnyčių, esmines tikinčiųjų problemas ir žmonių civilizacijos pažangos perspektyvas,“ – sakoma pirmajame deklaracijos punkte.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , ,

2016-01-23

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis

„Sėlos aktų“ viršelis
Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , ,

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos