Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2016-03-10

Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis


Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų. Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis... Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį.


Apie savo garbingą kilmę Andrius Užkalnis prabilo naujausiame savo straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“, kuriame riebiai iškeikė žurnalistę Rūtą Janutienę, pavadinusią jį Andrejum Zagornu. Čia pat jis  atskleidė savo šlovingas revoliucines šaknis – jo senelis, pasirodo, buvo žinomas veikėjas. „Toji televizinės kanalizacijos gyventoja žino, kad meluoja: mano gimimo data žinoma, archyvuose gali rasti, kas tą dieną gimė, ir kuo vardu buvo. Maža to, mano ir tėvas, ir senelis turėjo tą pačią pavardę. Senelis, docentas Petras Užkalnis, dėstė Vilniaus Universitete, ir tie duomenys lengvai surandami,“ – nepaliaujamai plūsdamasis savo genealogiją aiškina informacinio amžiaus „klikų generavimo“ meistras.
Daugiau informacijos »

žymės: , ,

2016-02-15

Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį?

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą.

Nesiorientuojantis politiniame deklaracijos kontekste žmogus, skaitydamas deklaracijos punktus, ypač pirmuosius, galėtų pasidžiaugti stiprėjančia santarvės ir ekumenizmo dvasia. „Mes su džiaugsmu susitikome kaip krikščioniško tikėjimo broliai, kurie susitinka vienas su kitu, kad „pasikalbėtų gyvu žodžiu.“ (2 Jn 12), iš širdies į širdį, kad aptartų santykius tarp mūsų Bažnyčių, esmines tikinčiųjų problemas ir žmonių civilizacijos pažangos perspektyvas,“ – sakoma pirmajame deklaracijos punkte.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , ,

2016-01-23

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis

„Sėlos aktų“ viršelis
Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , ,

Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą

Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai.

Nuo 2007 m. Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus kasmet organizuoja Draugija „Pilis“, nuo 2011 m. – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė. 2013 m. šią datą, kaip Vilniaus pagarsinimo dieną, Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą. Šių metų renginys – jau dešimtasis. Jis bus skirtas ir Gedimino įžengimo į Lietuvos sostą 700 metų jubiliejui (1316–2016).

Vilniaus pagarsinimo šventės programa
Šių metų renginyje dalyvaus aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Saulius Čėpla, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė), istorinius pranešimus skaitys Tomas Baranauskas, Valdas Rakutis ir Romualdas Grigas. Renginio pabaigoje numatyta apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikimo ceremonija.

žymės: , ,

2016-01-14

Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų

Sausio 13-osios rytą (9 val. 15 m.) LRT transliavo ypatingą laidą, kuri dėl savo svarbos buvo įrašyta net į valstybinę Lietuvos laisvės gynimo 25-mečio minėjimo programą, kaip „laidos „Pamoka Laisvei“ transliacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją Lietuvos mokykloms“. Šią laidą parengė ne bet kas, o pati Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ugdymo plėtotės centru, šiam darbui pasisamdžiusi UAB „TV Play“.

Iš pirmo žvilgsnio idėja graži – supažindinti mokinius su 1991-ųjų įvykiais, kurių liudininkais jie nebuvo, bet kuriuos pergyveno jų tėvai ir seneliai. Deja, viltys, kurias teikė laidos pavadinimas, sudužo jau pirmosiomis transliacijos minutėmis. Tiesą sakant, baisesnio pasityčiojimo iš Sausio 13-osios aukų nebūtų sugalvojęs ir pats A. Nevzorovas, jeigu dar laikytųsi jį 1991-aisiais išgarsinusios pozicijos.

Pirmoji mintis, kilusi įsijungus šios programos transliaciją, buvo „Ar kartais nesupainiojau kanalo?“ Mat transliacijos pradžia nežadėjo nieko bendro su Sausio 13-aja ar kokia nors laisve. Viskas prasidėjo kažkokia atsitiktine Sauliaus Urbonavičiaus-Samo traukiama ir jo besipinančio liežuvio visiškai suvelta daina, kurioje bene geriausiai girdisi „je je jei“ ir „kiemai visada dvokia, saugok saugok nešk savo kailį“.
Daugiau informacijos »

žymės: ,

2016-01-13

Prieš 25 metus...

Sausio 13-oji buvo ne tik Vilniuje ir Kaune... Anykščiuose laikiau tą rytą ar naktį pasidarytą plakatą "Smerkiame TSRS agresiją Lietuvoje" ir patekau į pirmą laikraščio puslapį. Buvau vienuoliktokas.


žymės:

2016-01-11

Sausio 13-osios „neužmirštuoliai“: chamizmas keičia pasiaukojimą?

Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo gausiai dalinama kartais suglumusiems, o kartais – ir nieko bloga neįtariantiems minėjimo dalyviams, atsirado visokių spėliojimų, ką tokia naujų simbolių kūryba galėtų reikšti?

Šiemet pagaliau su pasiaiškinimu apsireiškė pats idėjos autorius Vaidas Saldžiūnas, kuris viską paaiškino „Veidaknygėje“ tinklaraštininko Ričardo Savukyno sienoje kilusioje diskusijoje: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: kai pasiūliau šitą idėją konservatoriams, nebuvo jokių minčių apie masonus, krapus ar trispalves, taip, nukopijuota nuo britų popio, ir nė kiek ne gėda, nes gerus dalykus kartoti ne gėda (o ne, kaip sako vietiniai izoliaciniai talibai – „geriau savo viską turėkime“. Tokius išties reikėtų apvynioti švitrinio popieriaus švelnumo izoliacine juosta ir kaip ryšulius-siuntinius į Maskvą traukiniu), nes mums reikėjo atitinkamo simbolio – aiškaus, ryškaus, brendinio. Kodėl ne vėliava, Gedimino stulpai ir pan.? Why? Fuck you, that’s why. Nes reikėjo simbolio ir taškas. Ir nereikia kaip kalbajobams aiškinti koks brendas pagal jūsų siauraprotišką supratimą geriausias, ne jūs sprendžiat.“


V. Saldžiūno pasisakymas diskusijoje
Pacituotas paaiškinimas, tiesą sakant, paaiškina labai daug – daug daugiau, nei tikėjosi akivaizdžiai riboto proto ir kultūros jo autorius, apsvaigęs nuo sėkmės ir pojūčio, kad „jis čia sprendžia“. Visų pirma, jis parodo, kieno rankose atsidūrė mūsų pergalės ir vienybės diena – Sausio 13-oji, jos šventimo organizavimas ir jos „brendų“ kūrimas. Tai – prie TS-LKD partijos susitelkęs vadinamasis „dešinysis trolibanas“. Šį įvardijimą „trolibano“ entuziastai, beje, patys priima su pasididžiavimu, mat „bukagalvius glušpetrius“ juk reikia „trolinti“ su talibams būdingu užsidegimu. Tokiai „politinei kultūrai“ labai ryškiai atstovauja 2011–2013 m. Jaunųjų konservatorių lygai vadovavęs Adomas Bužinskas, konservatorius-humoristas Algis Ramanauskas-Greitai, konservatorių rinkiminių kampanijų dalyvis, vadinantis save rašytoju, Andrius Užkalnis, falo figūromis savo langus puošiantis tinklaraštininkas Mykolas Pleskas („Kleckas“) ir kiti panašūs bei į juos besilygiuojantys veikėjai.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , ,

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos