Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2016-01-23

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis

„Sėlos aktų“ viršelis
Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , ,

Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą

Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai.

Nuo 2007 m. Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus kasmet organizuoja Draugija „Pilis“, nuo 2011 m. – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė. 2013 m. šią datą, kaip Vilniaus pagarsinimo dieną, Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą. Šių metų renginys – jau dešimtasis. Jis bus skirtas ir Gedimino įžengimo į Lietuvos sostą 700 metų jubiliejui (1316–2016).

Vilniaus pagarsinimo šventės programa
Šių metų renginyje dalyvaus aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Saulius Čėpla, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė), istorinius pranešimus skaitys Tomas Baranauskas, Valdas Rakutis ir Romualdas Grigas. Renginio pabaigoje numatyta apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikimo ceremonija.

žymės: , ,

2016-01-14

Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų

Sausio 13-osios rytą (9 val. 15 m.) LRT transliavo ypatingą laidą, kuri dėl savo svarbos buvo įrašyta net į valstybinę Lietuvos laisvės gynimo 25-mečio minėjimo programą, kaip „laidos „Pamoka Laisvei“ transliacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją Lietuvos mokykloms“. Šią laidą parengė ne bet kas, o pati Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ugdymo plėtotės centru, šiam darbui pasisamdžiusi UAB „TV Play“.

Iš pirmo žvilgsnio idėja graži – supažindinti mokinius su 1991-ųjų įvykiais, kurių liudininkais jie nebuvo, bet kuriuos pergyveno jų tėvai ir seneliai. Deja, viltys, kurias teikė laidos pavadinimas, sudužo jau pirmosiomis transliacijos minutėmis. Tiesą sakant, baisesnio pasityčiojimo iš Sausio 13-osios aukų nebūtų sugalvojęs ir pats A. Nevzorovas, jeigu dar laikytųsi jį 1991-aisiais išgarsinusios pozicijos.

Pirmoji mintis, kilusi įsijungus šios programos transliaciją, buvo „Ar kartais nesupainiojau kanalo?“ Mat transliacijos pradžia nežadėjo nieko bendro su Sausio 13-aja ar kokia nors laisve. Viskas prasidėjo kažkokia atsitiktine Sauliaus Urbonavičiaus-Samo traukiama ir jo besipinančio liežuvio visiškai suvelta daina, kurioje bene geriausiai girdisi „je je jei“ ir „kiemai visada dvokia, saugok saugok nešk savo kailį“.
Daugiau informacijos »

žymės: ,

2016-01-13

Prieš 25 metus...

Sausio 13-oji buvo ne tik Vilniuje ir Kaune... Anykščiuose laikiau tą rytą ar naktį pasidarytą plakatą "Smerkiame TSRS agresiją Lietuvoje" ir patekau į pirmą laikraščio puslapį. Buvau vienuoliktokas.


žymės:

2016-01-11

Sausio 13-osios „neužmirštuoliai“: chamizmas keičia pasiaukojimą?

Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo gausiai dalinama kartais suglumusiems, o kartais – ir nieko bloga neįtariantiems minėjimo dalyviams, atsirado visokių spėliojimų, ką tokia naujų simbolių kūryba galėtų reikšti?

Šiemet pagaliau su pasiaiškinimu apsireiškė pats idėjos autorius Vaidas Saldžiūnas, kuris viską paaiškino „Veidaknygėje“ tinklaraštininko Ričardo Savukyno sienoje kilusioje diskusijoje: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: kai pasiūliau šitą idėją konservatoriams, nebuvo jokių minčių apie masonus, krapus ar trispalves, taip, nukopijuota nuo britų popio, ir nė kiek ne gėda, nes gerus dalykus kartoti ne gėda (o ne, kaip sako vietiniai izoliaciniai talibai – „geriau savo viską turėkime“. Tokius išties reikėtų apvynioti švitrinio popieriaus švelnumo izoliacine juosta ir kaip ryšulius-siuntinius į Maskvą traukiniu), nes mums reikėjo atitinkamo simbolio – aiškaus, ryškaus, brendinio. Kodėl ne vėliava, Gedimino stulpai ir pan.? Why? Fuck you, that’s why. Nes reikėjo simbolio ir taškas. Ir nereikia kaip kalbajobams aiškinti koks brendas pagal jūsų siauraprotišką supratimą geriausias, ne jūs sprendžiat.“


V. Saldžiūno pasisakymas diskusijoje
Pacituotas paaiškinimas, tiesą sakant, paaiškina labai daug – daug daugiau, nei tikėjosi akivaizdžiai riboto proto ir kultūros jo autorius, apsvaigęs nuo sėkmės ir pojūčio, kad „jis čia sprendžia“. Visų pirma, jis parodo, kieno rankose atsidūrė mūsų pergalės ir vienybės diena – Sausio 13-oji, jos šventimo organizavimas ir jos „brendų“ kūrimas. Tai – prie TS-LKD partijos susitelkęs vadinamasis „dešinysis trolibanas“. Šį įvardijimą „trolibano“ entuziastai, beje, patys priima su pasididžiavimu, mat „bukagalvius glušpetrius“ juk reikia „trolinti“ su talibams būdingu užsidegimu. Tokiai „politinei kultūrai“ labai ryškiai atstovauja 2011–2013 m. Jaunųjų konservatorių lygai vadovavęs Adomas Bužinskas, konservatorius-humoristas Algis Ramanauskas-Greitai, konservatorių rinkiminių kampanijų dalyvis, vadinantis save rašytoju, Andrius Užkalnis, falo figūromis savo langus puošiantis tinklaraštininkas Mykolas Pleskas („Kleckas“) ir kiti panašūs bei į juos besilygiuojantys veikėjai.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , ,

2016-01-03

2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Tad 2016-aisiais, rugsėjo 22-ąją, minėsime 780 metų Saulės (Šiaulių) mūšio metines – ši data daugiau ar mažiau minima kasmet kaip Baltų vienybės diena ir primena mums pirmą didelę Lietuvos karinę pergalę prieš pirmojo kryžiaus žygio į Lietuvą dalyvius. Žygiui vadovavęs Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas žuvo šiame mūšyje, o pats Ordinas sekančiais metais buvo prijungtas prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino.

Daumantas, Nalšios ir Pskovo kunigaikštis |
Dail. Artūras Slapšys
Prieš 750 metų, 1266-aisiais, Pskovo kunigaikščiu tapo Daumantas – istoriografijoje prieštaringai vertinama asmenybė, bet neabejotinai reikšminga ir verta prisiminimo. Vieną vertus, jis žinomas kaip karaliaus Mindaugo žudikas, keršijęs už iš Mindaugo patirtą neeilinį pažeminimą – Mindaugas atėmė iš jo žmoną, kuri buvo mirusios karalienės Mortos sesuo. Be to, kaip Pskovo kunigaikštis, jis surengė tris karo žygius į Lietuvą. Kitą vertus Pskove pasikrikštijęs Daumantas po mirties buvo pripažintas šventuoju, jo relikvija – kalavijas – iki šiol pagarbiai saugoma, o jo statyta Pskovo miesto siena iki šiol vadinama Daumanto vardu. Likimas lėmė, kad Daumantas tapo pirmuoju lietuvių šventuoju, nors ir kitos krikščionybės pakraipos, nei vėliau priimta daugumos jo tautiečių.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , , , , , , , , , , ,

2015-01-02

Litas sunaikintas. Bet jis sugrįš

Liūdna šių metų pradžia: Lietuvos nacionalinės valiutos sunaikinimas – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos valstybingumo, arba to, kas iš jo liko, naikinimo procese. Net ir sutapatintas su Naujųjų Metų linksmybėms, šis įvykis greičiau užtemdo jas, nei pats užsimaskuoja naujametinių blizgučių, fejerverkų ir šampano butelių priedangoje. Nors pilietis, kuriam šampanas svarbesnis už valstybės reikalus, pas mus ugdomas jau ne pirmus metus. Šis ugdymas dar visai nesužlugdė pilietinės visuomenės, bet jau davė rezultatų…

Nacionalinės valiutos sunaikinimo akcija įvykdyta toliau naikinant ir demokratijos likučius – dėl lito sunaikinimo ne tik nebuvo atsiklausta Tautos, bet netgi uždrausta tautai tarti savo žodį. Iniciatyvinėms grupėms įžūliai neleista net pabandyti surinkti fantastinį 300 000 parašų skaičių referendumui dėl lito išsaugojimo. Lietuvos Valdžiukė dar neatgavo kvapo po sėkmingai surinktų parašų Žemės referendumui. Ir nors pastarąjį pavyko sužlugdyti masine propaganda, šmeižtu ir manipuliacijomis dėl referendumo datos, antrą kartą išgyventi tokį šoką – kad kažkas be Valdžiukės leidimo gali inicijuoti referendumus – Valdžiukė nebesiryžo. Dėl to buvo paaukota net formali konstitucinės referendumo iniciatyvos teisės regimybė. Mums buvo atvirai pasakyta: kai Valdžiukė nusprendžia, o už to sprendimo dar stovi ir Briuselio Valdžios sprendimas, Lietuvos Respublikos Konstitucija nebegalioja.

Tai, tiesą sakant, precedento neturėjęs praėjusių metų įvykis, vos ne oficialiai įteisinęs Lietuvos Konstitucijos butaforiškumą. Vietoj Konstitucijos nuo šiol galioja tik Konstitucinio Teismo, tapusio Antikonstituciniu, doktrina. Tai, kad toks žingsnis, griaunantis teisėtumo įvaizdį, vis dėlto buvo žengtas, geriau nei bet kokios sociologinės apklausos rodo, kaip Lietuvos piliečiai vertina lito sunaikinimą. Valdžiukės baimė šiuo atveju yra liudijimas istorijos teisme.

Kartais sakoma, esą litas jau ir taip buvęs nebe savarankiška valiuta, o tik į litą įpakuotas euras, nesgi jis jau seniai stabiliu kursu pririštas prie euro. Todėl esą dabar nieko ypatinga neįvyko, tik įteisinta faktinė padėtis. O be to, girdi, ant euro monetų išliks lietuviškas Vytis, kuris turėtų patenkinti visus, mėgstančius simbolius bei sentimentus. Jei litas – valstybingumo simbolis, tai štai jums tas pats simbolis, perkeltas ant euro. Džiaukitės – tokia moneta su Vyčiu gali pasiekti net Ispaniją, ir ten bus priimama kaip visiškai normali atsiskaitymo priemonė!

Ne, gerbiamieji. Litas nebuvo tik simbolis. Litas buvo Lietuvos valstybingumo atributas, jo sudedamoji dalis. Neliko lito – sumažėjo ir Lietuvos valstybės apraiškų. Pririštas prie euro? Bet tai padaryta Lietuvos valstybės sprendimu – kaip buvo priimtas sprendimas pririšti, taip galėjo bet kada būti priimtas sprendimas ir atrišti. Anksčiau litas buvo pririštas prie JAV dolerio, bet doleriu dėl to netapo. Gerai, kai euras santykinai stabilus, o jei prasidėtų jo seniai prognozuojamas žlugimas? Tuomet gal net ir valdančiajam elitui jau nebereikėtų ilgai įrodinėti lito atrišimo nuo euro poreikio… Pagaliau tai, kad dabartinis Lietuvos politinis elitas nenorėjo ar nesugebėjo vykdyti savarankiškos monetarinės politikos, nereiškia, kad šią funkciją reikia išvis atimti iš Lietuvos valstybės. Valdžiukės laikinos, Lietuva – amžina. Niekada nereikia atsisakyti siekio turėti geresnę valdžią, kuri vykdytų visas savo pareigas ir funkcijas.



Lietuvos pinigų istorijos laiko juosta. Sudarė Tomas Baranauskas

Kaip ten bebūtų, Tautos balsas nutildytas, o Lietuva jau grįžo į svetimų pinigų epochą. Per pastarąjį šimtą metų įvairių svetimų pinigų laikotarpiai Lietuvoje tęsėsi ilgiau, nei savų pinigų laikas. Litas svetimoms valiutoms pralaimi rezultatu 40:60. Tai beveik sutampa su Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais. Dabar laikrodis vėl sukasi, skaičiuodamas svetimos valiutos viešpatavimo laiką…

Ką tai reiškia, galime geriau suprasti prisiminę, kad savus pinigus Lietuva išsaugojo net po 1569 m. Liublino unijos. Istorikai daug ginčijosi, kiek Lietuvos valstybingumo liko po 1569 metų. Vieni šia data užbaigdavo nepriklausomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, kiti įrodinėjo, kad Lietuvos valstybė, nors ir apribota, gyvavo ir toliau. Šiandien mes jau žengėme toliau, nei reikalavo Liublino unijos aktas. Po Liublino unijos tebeturėjome savo pinigus, o užsieniečiams – net unijos partneriams lenkams – nebuvo leidžiama laisvai įsigyti žemės Lietuvoje…

Kažkada mums gal buvo sunku suprasti, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elitas galėjo nusiristi iki to, kad po truputį neteko savo valstybės, kalbos ir tapatybės. Šiandien mums pakanka tik pažvelgti į veidrodį… Arba į televizoriaus ekraną, kuriame šmėkščioja laimingi valstybės vadovų, rankose laikančių eurus, veidai… Premjeras Algirdas Butkevičius net sakosi savo pirmą iš bankomato ištrauktą euro kupiūrą perduosiantis pinigų muziejui. Koks pavydėtinas tikėjimas savos rankos, sureikšminančios viską, prie ko prisiliečia, šventumu!

O aš tikiu kitkuo. Litas sugrįš taip pat, kaip grįžo po rublio ir reichsmarkės.

žymės: , , ,

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos