Istorija.net Tomo Baranausko istorijos puslapiai  
 
FORUMAI * ФОРУМЫ * FORUMS
Lietuvos istorijos forumas * Форум истории Литвы * Forum of Lithuanian history
.
 
2015-01-02

Litas sunaikintas. Bet jis sugrįš

Liūdna šių metų pradžia: Lietuvos nacionalinės valiutos sunaikinimas – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos valstybingumo, arba to, kas iš jo liko, naikinimo procese. Net ir sutapatintas su Naujųjų Metų linksmybėms, šis įvykis greičiau užtemdo jas, nei pats užsimaskuoja naujametinių blizgučių, fejerverkų ir šampano butelių priedangoje. Nors pilietis, kuriam šampanas svarbesnis už valstybės reikalus, pas mus ugdomas jau ne pirmus metus. Šis ugdymas dar visai nesužlugdė pilietinės visuomenės, bet jau davė rezultatų…

Nacionalinės valiutos sunaikinimo akcija įvykdyta toliau naikinant ir demokratijos likučius – dėl lito sunaikinimo ne tik nebuvo atsiklausta Tautos, bet netgi uždrausta tautai tarti savo žodį. Iniciatyvinėms grupėms įžūliai neleista net pabandyti surinkti fantastinį 300 000 parašų skaičių referendumui dėl lito išsaugojimo. Lietuvos Valdžiukė dar neatgavo kvapo po sėkmingai surinktų parašų Žemės referendumui. Ir nors pastarąjį pavyko sužlugdyti masine propaganda, šmeižtu ir manipuliacijomis dėl referendumo datos, antrą kartą išgyventi tokį šoką – kad kažkas be Valdžiukės leidimo gali inicijuoti referendumus – Valdžiukė nebesiryžo. Dėl to buvo paaukota net formali konstitucinės referendumo iniciatyvos teisės regimybė. Mums buvo atvirai pasakyta: kai Valdžiukė nusprendžia, o už to sprendimo dar stovi ir Briuselio Valdžios sprendimas, Lietuvos Respublikos Konstitucija nebegalioja.

Tai, tiesą sakant, precedento neturėjęs praėjusių metų įvykis, vos ne oficialiai įteisinęs Lietuvos Konstitucijos butaforiškumą. Vietoj Konstitucijos nuo šiol galioja tik Konstitucinio Teismo, tapusio Antikonstituciniu, doktrina. Tai, kad toks žingsnis, griaunantis teisėtumo įvaizdį, vis dėlto buvo žengtas, geriau nei bet kokios sociologinės apklausos rodo, kaip Lietuvos piliečiai vertina lito sunaikinimą. Valdžiukės baimė šiuo atveju yra liudijimas istorijos teisme.

Kartais sakoma, esą litas jau ir taip buvęs nebe savarankiška valiuta, o tik į litą įpakuotas euras, nesgi jis jau seniai stabiliu kursu pririštas prie euro. Todėl esą dabar nieko ypatinga neįvyko, tik įteisinta faktinė padėtis. O be to, girdi, ant euro monetų išliks lietuviškas Vytis, kuris turėtų patenkinti visus, mėgstančius simbolius bei sentimentus. Jei litas – valstybingumo simbolis, tai štai jums tas pats simbolis, perkeltas ant euro. Džiaukitės – tokia moneta su Vyčiu gali pasiekti net Ispaniją, ir ten bus priimama kaip visiškai normali atsiskaitymo priemonė!

Ne, gerbiamieji. Litas nebuvo tik simbolis. Litas buvo Lietuvos valstybingumo atributas, jo sudedamoji dalis. Neliko lito – sumažėjo ir Lietuvos valstybės apraiškų. Pririštas prie euro? Bet tai padaryta Lietuvos valstybės sprendimu – kaip buvo priimtas sprendimas pririšti, taip galėjo bet kada būti priimtas sprendimas ir atrišti. Anksčiau litas buvo pririštas prie JAV dolerio, bet doleriu dėl to netapo. Gerai, kai euras santykinai stabilus, o jei prasidėtų jo seniai prognozuojamas žlugimas? Tuomet gal net ir valdančiajam elitui jau nebereikėtų ilgai įrodinėti lito atrišimo nuo euro poreikio… Pagaliau tai, kad dabartinis Lietuvos politinis elitas nenorėjo ar nesugebėjo vykdyti savarankiškos monetarinės politikos, nereiškia, kad šią funkciją reikia išvis atimti iš Lietuvos valstybės. Valdžiukės laikinos, Lietuva – amžina. Niekada nereikia atsisakyti siekio turėti geresnę valdžią, kuri vykdytų visas savo pareigas ir funkcijas.



Lietuvos pinigų istorijos laiko juosta. Sudarė Tomas Baranauskas

Kaip ten bebūtų, Tautos balsas nutildytas, o Lietuva jau grįžo į svetimų pinigų epochą. Per pastarąjį šimtą metų įvairių svetimų pinigų laikotarpiai Lietuvoje tęsėsi ilgiau, nei savų pinigų laikas. Litas svetimoms valiutoms pralaimi rezultatu 40:60. Tai beveik sutampa su Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiais. Dabar laikrodis vėl sukasi, skaičiuodamas svetimos valiutos viešpatavimo laiką…

Ką tai reiškia, galime geriau suprasti prisiminę, kad savus pinigus Lietuva išsaugojo net po 1569 m. Liublino unijos. Istorikai daug ginčijosi, kiek Lietuvos valstybingumo liko po 1569 metų. Vieni šia data užbaigdavo nepriklausomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, kiti įrodinėjo, kad Lietuvos valstybė, nors ir apribota, gyvavo ir toliau. Šiandien mes jau žengėme toliau, nei reikalavo Liublino unijos aktas. Po Liublino unijos tebeturėjome savo pinigus, o užsieniečiams – net unijos partneriams lenkams – nebuvo leidžiama laisvai įsigyti žemės Lietuvoje…

Kažkada mums gal buvo sunku suprasti, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elitas galėjo nusiristi iki to, kad po truputį neteko savo valstybės, kalbos ir tapatybės. Šiandien mums pakanka tik pažvelgti į veidrodį… Arba į televizoriaus ekraną, kuriame šmėkščioja laimingi valstybės vadovų, rankose laikančių eurus, veidai… Premjeras Algirdas Butkevičius net sakosi savo pirmą iš bankomato ištrauktą euro kupiūrą perduosiantis pinigų muziejui. Koks pavydėtinas tikėjimas savos rankos, sureikšminančios viską, prie ko prisiliečia, šventumu!

O aš tikiu kitkuo. Litas sugrįš taip pat, kaip grįžo po rublio ir reichsmarkės.

žymės: , , ,

2014-12-05

Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae


Žiemgalos aktai = Acta Semigalliae / parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. – Joniškis: „Simkala“, 2014. – 34, [2] p.: iliustr.

PRATARMĖ

Šis leidinys – Žiemių prado „Simkala“ drauge su Pasvalio krašto muziejumi bei Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi vykdyto projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ rezultatas. Šis dalinai Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas skirtas pirmojo Žiemgalos padalijimo 760-sioms metinėms paminėti.
Tad į leidinį pateko visų pirma du Žiemgalos istorinės geografijos pažinimui ypatingą reikšmę turintys 1254 m. balandžio mėnesio Žiemgalos dalybų aktai. Lietuvai jie svarbūs dar ir tuo, kad čia pirmą kartą paminėtos šiaurės Lietuvos vietovės – Žagarė, Šilėnai (prie Kuršėnų) ir Žiemgalos kaimynė Upytės žemė. Ten pat esantis Upytės ir Žiemgalos kaimynystėje buvusios Šiaulių žemės paminėjimas yra reikšminga nuoroda, padedanti Šiaulių krašte lokalizuoti 1236 m. įvykusį Saulės-Šiaulių mūšį – pirmosios įspūdingos Lietuvos karinės pergalės vietą.
Siekiant plačiau atskleisti XIII a. Žiemgalos geografiją, į leidinį įtrauktas ir 1272 m. spalio 7 d. Duobenės ir Sparnenės žemių dalybų aktas, gerokai praplečiantis mūsų supratimą apie šių dviejų Vakarų Žiemgalos žemių teritorinę struktūrą ir supratimą apie Žiemgalos teritorinę struktūrą apskritai. Iš šiose žemėse išvardytų 35 apygardų, regis, tik viena patenka į dabartinės Lietuvos teritoriją (bent iš tų, kurias šiandien pavyksta lokalizuoti). Tai – Duobenės žemės Egluonenės apygarda, sietina su Naujojoje Akmenėje prasidedančia bei į Vadakstį įtekančia Agluonos upe, o taip pat Lokavos piliakalniu.
Į leidinį taip pat įtraukti ir du mažesnę reikšmę Žiemgalos geografijai turintys aktai, kuriuose aprašomos dabartinėje Lietuvoje buvusios Žiemgalos apygardos. Tai 1259 m. vasario 13 d. popiežiaus Aleksandro IV bulė, kuria patvirtinamos Rygos šv. Marijos Magdalietės seserų cistersių vienuolynui dovanotos valdos, tarp jų – Guostagalio ir Šiurpės apygardos, kurios siejamos su dabartiniais Tričių ir Peleniškių piliakalniais Pakruojo rajone. Tad ši bulė yra ir pirmasis Pakruojo rajono Guostagalio gyvenvietės paminėjimas. Taip pat skelbiamas 1416 m. rugpjūčio 23 d. Vokiečių ordino Livonijos magistro laiškas Ordino prokuratoriui, kuriame aprašyta Nogailių apygarda. Didžioji jos dalis išsidėsčiusi dabartinės Lietuvos Biržų ir Pasvalio rajonuose (srities centras buvo dabar Latvijai priklausančiame Kamardės piliakalnyje, kuris iki 1921 m. teritorinių mainų priklausė Lietuvai). Čia randame pirmąjį Biržų paminėjimą, o taip pat krašto upių – Apaščios, Rovėjos, Smardonės ir Tatulos aprašymus.
Visi šie aktai šiandien saugomi skirtinguose, tūkstančius kilometrų vienas nuo kito nutolusiuose, archyvuose – Rygoje, Krokuvoje, Varšuvoje ir Berlyne. Vieno iš jų originalas (1259 m. popiežiaus bulės) buvo žinomas dar XIX a., bet sudegė dar 1863 m. Sankt Peterburge. Todėl vienas iš projekto tikslų buvo į vieną vietą surinkti ir paskelbti šių plačiai išsibarsčiusių dokumentų fotokopijas, juo labiau, kad jos kartu yra ir seniausių Šiaurės Lietuvos gyvenviečių „gimimo“ (t. y. pirmojo paminėjimo) metrikos, kurių šių vietų gyventojai iki šiol neturėjo galimybių pamatyti. Kartu parengtos naujos jų tekstų lotynų bei senąja vokiečių kalba publikacijos bei pirmą kartą skelbiami vertimai į lietuvių kalbą.
Yra ir daugiau aktų, teikiančių geografinių žinių apie Žiemgalą, bet šiame leidinyje apsiribota tik tais, kurie daugiau ar mažiau paliečia dabartinės Lietuvos teritoriją. Siekiant atskleisti skelbiamų dokumentų atsiradimo istorinį kontekstą, publikacijos įvade trumpai apžvelgta XIII a. Žiemgalos politinė istorija.

PRISTATYMO RENGINIAI

Gruodžio 6 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ pradeda pristatomuosius projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ renginius, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su istoriniais dokumentais, tiesiogiai susijusiais su Šiaurės Lietuvos regionais, kadaise priklausiusiais istorinei Žiemgalai ir taip pažymėti pirmojo Žiemgalos padalijimo (1254 m.) 760 atminimo metines. Renginiuose bus pristatomi įvairūs Žiemgalos žemių padalijimo aktai ir žemių aprašai, kurių originalai saugomi Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos archyvuose.

Šio projekto dėka, buvo pagamintos kai kurių šių dokumentų reprodukcijos Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio ir Akmenės krašto muziejams bei Kuršėnų miesto viešajai bibliotekai.

Taip pat specialiai šiai datai išleidžiamos projekto brošiūros „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, su dokumentų faksimilėmis, lotynų bei senosios vokiečių k. teksto transkripcija ir vertimu į lietuvių kalbą.

„Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymo renginiai:

gruodžio 6 d. (šeštadienį), 12 val., Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Vilniaus g. 6, LT-84147, Joniškis). Programa papildyta moksline konferencija, kurioje pranešimus skaitys:
Prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė Žiemgalių žemė ir kultūra. (V-XII a.)
Istorikas Tomas Baranauskas Žiemgala XIII a. dokumentuose.
gruodžio 7 d. (sekmadienį), 14 val., Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ (Vienybės a. 15, Žeimelis, LT-83376, Pakruojo rajonas).
gruodžio 9 d. (antradienį), 11 val., Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (J. Radvilos g. 3, LT-41175 Biržai).
gruodžio 9 d. (antradienį), 14 val., Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6, LT-39149 Pasvalys).
gruodžio 10 d. (trečiadienį), 11 val., Akmenės krašto muziejuje (K. Kasakausko g. 17, LT-85367 Akmenė).
gruodžio 11 d. (ketvirtadienį), 14 val., Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekoje (Ventos g. 11A, Kuršėnai).
2014-01-26

Atsargiai! VRK nariai skleidžia prasimanymus apie Konstitucinio teismo sprendimą

Po sausio 24-osios Konstitucinio teismo sprendimo pasigirdo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių ir kai kurių politikų komentarai, esą šis nutarimas reiškia, jog šiuo metu inicijuojamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams būtų antikonstitucinis ir todėl jo nebereikia net svarstyti. Taip pareiškė konservatorių deleguotas VRK narys Valdas Benkunskas. Ką tai galėtų reikšti? Manau, kad tokie pareiškimai yra ne kas kita, kaip bandymas sutrikdyti sėkmingai VRK „geležinių kurpaičių“ sunešiojimo užduotis įveikti baigiančių Žemės referendumo iniciatorių darbą. Skleidžiama sąmoninga dezinformacija, nes jokio nutarimo, kuriuo būtų keliama bent abejonė būsimo referendumo teisėtumu Konstitucinis Teismas nepriėmė ir negalėjo priimti.
Minėto nutarimo Konstitucinis teismas negalėjo priimti dėl dviejų priežasčių:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją – tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas – referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti;

2) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti Žemės referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.
Daugiau informacijos »

žymės: , , , ,

2013-11-22

Pasirašykime už Lietuvą!

Specialus "Lietuvos istorijos kalendoriaus" pranešimas prenumeratoriams. Kad iš Lietuvos neliktų tik istorija...



Daugiau informacijos »
2013-10-28

Sąjūdis kryžkelėje: pareiškimas prieš Lietuvos išpardavimą

Lietuvos Sąjūdžio Taryboje, kuriai aš priklausau, net du posėdžiai buvo skirti referendumo dėl Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams klausimui (rugsėjo 3 ir spalio 4 d.). Proga buvo liūdna: prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva buvo siūlomas pareiškimo, pasisakančio prieš referendumą, projektas. Šis projektas pirmąjame posėdyje susilaukė daug kritikos ir prieštaravimų, todėl apsisprendimas dėl jo buvo atidėtas vėlesniam laikui. Spalio 4 d. kiek pataisytas V. Landsbergio projektas buvo priimtas nedidele balsų persvara (11 prieš 7, vėliau vienas iš tų 11 savo balsą atšaukė). Kadangi posėdyje dalyvavo ne visi Tarybos nariai, 10 ar 11 balsavusiųjų „už“ nesudarė Tarybos narių daugumos.

Sąjūdžio Tarybos nariai, nepritarę tokiam pareiškimo tekstui, pasirašė po priešingu pareiškimu, kuriame palaikoma Tautos referendumo idėja ir kviečiama aktyviai įsijungti į parašų rinkimą. Šį pareiškimą irgi pasirašė 11 Tarybos narių (dar du susvyravo - iš pradžių pritarė tokiam pareiškimui, bet paskui nepanoro pasirašyti).
Daugiau informacijos »

žymės: , ,

2013-10-09

Šaltiniotyra: Rusijoje prieinamų šaltinių apie 1991 m. sausio 13-osios Vilniaus įvykius klasifikacija

Šiais laikais, kai Rusijoje imama domėtis naujausia Lietuvos istorija, aptinkamų šaltinių ratas nėra gausus. Tą liudija ir daug atgarsių susilaukusi Rusijos televizijos Pirmojo kanalo (Baltijos šalyse transliuojama jo atmaina Pirmojo Baltijos kanalo pavadinimu) laidos "Žmogus ir teisė" (Человек и закон) 2013 m. spalio 4 d. transliacija.

Человек и закон

žymės: , , , , ,

2013-07-22

Lietuvos valdovų rūmai (video)

2013 m. liepos 6-ąją buvo atidaryti LDK Valdovų rūmai. Draugija „Pilis" nutarė liepos 17 d. surengti ką tik atidarytų ekspozicijų apžiūrą. Ekskursijoje dalyvavo rūmų atkūrimo mokslinis vadovas Napaleonas Kitkauskas. Apsilankykime rūmuose kartu!


žymės: , , ,

 
Lietuvos.istorija.net
Lituanistica
Lietuviai ir lietuvių kalba LDK laikais *
Литовцы и литовский язык во времена ВКЛ

KLEINLITAUEN
Ein Provinz im Ostpreußen
Lietuvos istorijos kalendorius
Svarbiausi kiekvienos dienos Lietuvos istorijos įvykiai
Publicistika
Istorinė publicistika Interneto portaluose
Politika
Iš dabarties istorijos

Literatūra
Kūryba istorine tema
Alkas.lt - Naujienos
Voruta.lt - Naujienos